Kosovo: Investimet nė vend dhe rajon, sipas Maksim Caslli Drejtues pėr Deloitte Shqipėri dhe Kosovė (Video)

Last Updated: 15 November 2016

Opinione mbi investimet gjermane nė Shqipėri pas vizitės sė Kancelares gjermane Merkel, klimėn e biznesit, mundėsitė pėr rritje tė Partneritetit Publik Privat (PPP) pa rritur borxhin si dhe efekte tė krizės greke nė vendin tone pėr televizonin News 24

Prej 20 vjetėsh ju jeni tashmė aktiv nė tregun tonė mes investitorėsh tė huaj dhe vendas. Sipas jush ēfarė mesazhi pėrcolli vizita e kancerales Merkel nė Tiranė?

Vizita e Znj. Merkel ėshtė njė ngjarje shumė e rėndėsishme pėr Shqipėrinė, pasi nxjerr nė pah rėndėsinė qė Shqipėria dhe rajoni merr pėr Gjermaninė nė kėtė moment, dhe njėkohėsisht pėrcjell mesazhe tė ndėrthurura politike dhe ekonomike. Mesazhi kryesor qė Znj. Merkel dha pėr Shqipėrinė, ishte qė Europa ėshtė e hapur pėr Shqipėrinė dhe ėshtė ēėshtje kohe se kur Shqipėria do tė jetė anėtare e Bashkimit Europian. Ky ėshtė njė mesazh direkt qė i jepet bizneseve gjermane nė Shqipėri, si dhe bizneseve tė tjera gjermane qė nuk janė prezent nė Shqipėri, pėr ta parė me rėndėsi tregun e Europės Juglindore. Dhe besoj qė kjo do tė shoqėrohet me investime nga hapi nė hap i kompanive gjermane nė Shqipėri. Natyrisht, jo menjėherė, sepse ēdo gjė kėrkon kohėn e vet. Tani kėrkohet nga ambjenti i biznesit shqiptar t'i tregojė palės gjermane, se pėrveē mesazhit tė Znj. Merkel, ky me tė vėrtetė prezanton mundėsi pėr biznesin gjerman nė Shqipėri. 

Shifrat e investimet po ashtu edhe tė eksporteve gjermane tė kėtyre 2 dekadave kanė qenė modeste pėr vendin tonė, sidomos nė krahasim me vende tė tjera fqinje si Serbia, Maqedonia, Bosnja Hercegovina.

E para, Shqipėria pėrbėn njė treg tė vogėl. E dyta, partnerėt tonė tė biznesit mė tė natyrshėm janė Italia, Greqia dhe mė pak Gjermania. Gjermania ka qenė gjithmonė me aktive nė vendet e ish Jugosllavisė, qė e kanė pasur partner mė tė hershėm nė atė kohė dhe lidhjet e biznesit nuk ėshtė se shuhen nė njė ditė, ato vazhdojnė me kohė. Kjo bėn qė investimet gjermane nė ato zona tė jenė edhe mė tė mėdhaja se nė Shqipėri. E dyta ėshtė edhe mentaliteti i tė bėrit biznes, mentaliteti nė Shqipėri ėshtė ndryshe, ėshtė mė shumė afėr mentalitetit tė Greqisė dhe tė Italisė, sesa tė Gjermanisė, tė cilėt e bėn edhe mė tė vėshtirė pozicionin e bizneseve gjermane pėr tė bėrė biznes nė Shqipėri. 

Ju si e mendoni tė ardhmen e kėtyre investimeve?

Natyrisht ēdo gjė do vijė nė rritje sepse aktualja ėshtė shumė e vogėl, s ka si tė shkojė mė poshtė, duhet tė shkojė mė sipėr. Kur njė vend futet nė Bashkimin Europian dhe ky ishte mesazhi i Znj. Merkel, nuk do tė futemi nesėr por nė vitet nė vijim, bėhet mė atraktiv pėr gjithė botėn investuese, pėr arsye se tė gjithė mendojnė se tani rregullat e lojės nuk janė mė rregullat e lojės sė njė vendi kundrejt njė vendi tjetėr, por janė rregullat e lojės tė Bashkimit Europian. Do tė thotė se investimet gjermane kėtu do tė gjejnė jo ndoshta 100%, por 90% tė njėjtat kushte qė tė tė bėrit biznes nė Gjermani. Kjo e bėn atė edhe mė atraktive. Njė tjetėr element atraktiv nė tregun shqiptar, besoj se ėshtė potenciali pėr rritje. Pra, kur njė investitor shikon kur tė investojė nga nė njė vend nė njė vend tjetėr, shikon fillimisht madhėsinė e tregut. Mendoj se kėtė treg qė kemi e kemi zmadhuar me pėrfshirjen e Kosovės pėrmes lėhtėsive tė Rrugės sė Kombit. Nga ana tjetėr mbetet potenciali pėr rritje. Duke qenė se Shqipėria, ka pasur gjatė kėtyre 20 viteve njė rritje mė tė madhe se tė tjerėt, do ta ketė akoma mė tė lartė kur tė hyjė nė Bashkimin Europian. Mendoj se kjo do t'i pozicionojė kompanitė gjermane qė tė kenė mė shumė vėmendje ndaj tregut shqiptar. Dhe, nga ana tjetėr, ne si shqiptarė, si treg sjellim diēka mė ndryshe nė tregun ndėrkombėtar, se cdo gjė ėshtė globale kėto ditė. Mendoj qė biznesmenėt shqiptar janė shumė sipėrmarrės. Ekziston shumė iniciativa e lirė nė Shqipėri dhe arrijnė tė evidentohen shumė ide tė reja, gjė qė bota e zhvilluar i kėrkon. Por, nga ana tjetėr, nė Shqipėri zhvillimi ėshtė shumė kaotik, lėvizin me 25 drejtime tė ndryshme, ndėrkohė qė njė partner si Gjermania vendos pikėrisht disiplinėn e investimit qė ėshtė shumė e nevojshme pėr tė dalė suksesshėm nė biznes. 

Nga ana tjetėr, si ėshtė situata me Kosovėn pėr kėto investime?

Kosova, duke qenė se ka bėrė pjesė nė ish-Jugosllavinė e dikurshme, po tė shikosh edhe mentaliteti nė Kosovė, edhe orientimi i Gjermanisė ka qenė dhe ėshtė mė i lartė sesa nė Shqipėri. Pasi, nė Shqipėri ėshtė mė e theksuar influenca italiane, si nė mėnyrėn e tė bėrit biznes, mentalitetit tė produkteve qė ne pėlqejmė ose jo, ndėrsa nė Kosovė kjo influencė ėshtė mė mė shumė gjermane. Unė e shikoj gjatė kėtyre 10 viteve kėto kufi po shkrihen, pra influence italiane nė drejtim tė Kosovės po rritet dhe influence gjermane nė drejtim tė Shqipėrisė po rritet. Mendoj se po tė shohėsh dhe investimet nė Kosovė dhe biznesemenėt shqiptarė direkt kėrkojnė teknologji gjermane mė shumė sesa italiane, ndėrsa ne jemi mė tė prirur pėr tė marrė teknologji italiane sesa gjermane, tė paktėn nė momentin e parė. Mendoj qė shkrirja e tregjeve tė dy vendeve tona sjell gjithmonė rritjen e influencave mė pozitive nga njėri vend nė tjetrin, dhe kuptohet Gjermania duke qenė fuqia numėr njė ekonomike e Europės, do tė jetė e pashmangshme qė do tė ketė influencė nė rritje nė Shqipėri.

Kohėt e fundit po flitet pėr zonat e lira ekonomike, pėr mė shumė nxitje nė biznes, sidomos pėr turizmin. Si i shikoni kėto zhvillime, a janė mjaftueshėm pėr tė nxitur Investime tė huaja direkte?

Ēdo nxitje ndihmon nė pėrmirėsimin e klimės sė biznesit, kėshtu qė edhe kėto zona tė lira, ndryshimi i bazės administrative, iniciativat tė ndryshme, ndihmojnė qė tė tėrheqin mė shumė investime tė huaja. Megjithatė, siē e tha nė mesazhin e saj Znj. Merkel, ajo vuri theksin tek rėndėsia e njė pushteti gjyqėsor  tė pavarur, pra duhet "rule of laė" qė i thonė nė tė gjithė botėn, duhet patjetėr qė zbatimi i ligjit tė forcohet nė Shqipėri, sepse ne nuk ėshtė se na mungojnė iniciativat ose zonat pėr zhvillim, por na pengon moszbatimi i ligjit. Ēdo biznes duhet tė dijė rregullat e lojės. Pra, nėqoftėse rregullat e lojės ndryshojnė shpesh, atėherė ai bėhet mė i ndjeshėm sepse nuk e di ėshtė i paqartė. Kur dikush do tė investojė nė njė vend duhet tė dijė se si dhe kur do ta kthejė kėtė investim.

Cilėt sektorė janė mė tė pėrshtatshėm pėr investime pėr Shqipėrinė dhe pse?

Shqipėria nė fund tė fundit nė tregun ndėrkombėtar ėshtė lojtar, dhe ky lojtar duhet tė sjellė atė qė nė gjuhėn e biznesit quhet "competitive advantage", pra avantazh konkurrues, qė do tė sjellė diēka ekstra kundrejt njė vendi tjetėr. Pra, nėse unė jam njė investitor dhe i investoj paratė nė Shqipėri dhe jo nė njė vend tjetėr, duhet tė shikoj se ēfarė mė ofron Shqipėria mė shumė sesa ky vend tjetėr. Mendoj se ne si Shqipėri ofrojmė disa gjėra qė tė tjerėt nuk i kanė mjaftueshėm. E para ėshtė se kemi njė gjeneratė tė re nė moshė. Pra, moshat mesatare nė Shqipėri dhe nė Kosovė janė mė tė ultat nė Ballkan, dhe zakonisht gjenerata mė e re kėrkon edhe mė shumė, janė mė ekzigjentė pėr t'u zhvilluar. E dyta siē e thashė edhe mė parė ne jemi shumė sipėrmarrės. Po tė shikosh tė gjithė shqiptarėt kudo qė shkojnė nė botė arrijnė tė mbijetojnė dhe ndoshta fakti qė jemi populli i vogėl na ka dhėnė me vete instiktin e mbijetesės, i cili nė momentin ku ballafaqohesh me njė botė mė tė madhe tė jep mundėsinė qė tė shkėlqesh mbi tė tjerėt. Por, megjithatė ne na mungon eksperienca. Pra, nuk kemi shumė eksperiencė nė tė bėrit biznes siē e bėn perėndimi. Mendoj se eksperienca e shumė shqiptarėve qė kanė punuar jashtė Shqipėrisė gjatė kėtyre viteve qė pėr njė arsye ose tjetėr kthehen nė Shqipėri, ėshtė diēka e mirė sepse sjell njė eksperiencė tė tė jetuarit, tė bėrit punė nė njė vend tjetėr, sjell njė kulturė tjetėr, dhe kjo ėshtė ajo qė ne na mungon mė shumė nė kėtė moment.

Nėse e marrim nga industritė, besoj se industria e mineraleve ėshtė diēka qė ne e kemi, por megjithatė mineralet nuk rrinė gjithė kohės, ato pakėsohen. Ajo qė ne kemi qė mund tė jetė interes pėr palėn gjermane ėshtė natyra e bukur dhe turizimi. Por, natyrisht turizėm pa hotele dhe pa infrastrukturė nuk mund tė kesh. Nėse shikon pozicionin gjeografik tė Shqipėrisė ėshtė shumė afėr, pra ėshtė nė Europė, ėshtė dy orė nėse shkon nga Gjermania me avion. Turizmin nėse ne do ta ruajmė, jo ta mbindėrtojmė sic kemi bėrė gjatė kėtyre 25 viteve, ofron dicka qė gjermanėt nuk e kanė, dhe jo vetėm gjermanėt, por e gjithė bota tjetėr, gjė e cila mund tė sjellė shumė tė ardhura pėr kėtė vend dhe rrit bilancin tregtar. Pra, gjermanėt do tė vijnė tė shpenzojnė kėtu, e njėkohėsisht do tė kenė nevojė pėr ushqime tė freskėta shqiptare, do tė thotė qė bujqėsia shqiptare merr frymė, dhe nga ana tjetėr shėrbimet tė cilat ne faktikisht i kemi tė rritura nė  njė nivel tė caktuar, bėhen edhe mė efektive nė kėtė ambjent. Tjetra ėshtė siē u diskutua edhe dje nė konferencėn me Kancelaren Merkel, hidrocentralet ose energjia e gjelbėr hidro. Shqipėria ka shumė potenciale ujore tė cilat mund tė na ēojnė nga njė vend importues, nė njė vend eksportues tė energjisė elektrike.

Ka akoma vend, nuk dhamė ne mjaftueshėm licensa pėr hidrocentralet?

Mesa di ka shumė licensa qė janė dhėnė, por shumė pak janė bėrė efektive. Gjithashtu, projekti TAP do t'i japė njė dimension tjetėr Shqipėrisė, sepse gazi ėshtė element gjeopolitik, pra e vendos vendin tonė nė njė tjetėr pozicion. Po tė shohėsh sot, veēanėrisht nė kėto momente tė konfliktit tė botės perėndimore dhe Rusisė shikohet sesa rėndėsi ka gazi nė pėrcaktimin e politikave tė ndryshme nė botė. Nga ana tjetėr, sjellja e gazit kėtu do tė thotė qė ne tė rregullojmė bilancin energjitik tė brendshėm, pasi ne ngrohemi vetėm me energji elektrike dhe me dru (mė shumė nė fshatra), ndėrkohė e gjithė bota ngrohet me gaz, qė ėshtė burimi mė i mirė. Nga ana tjetėr, do tė thotė se me ardhjen e gazit mund tė ketė termocentrale, jo vetėm hidrocentrale, dhe ndėrmjet tyre bota lėviz me energjinė e lirė dhe tė shtrenjtė brenda ditės, jo ta lėshosh atėherė kur s'duhet lėshuar, por e ruan atėherė kur duhet ta lėshosh dhe anasjelltas. Kėshtu qė mendoj se kėto janė ato fusha qė Gjermania dhe tregu ndėrkombėtar shikon nė Shqipėri si mundėsi potenciale investimi.

Ju folėt dhe prekėt pak pėr partneritetin publik-privat. Nė cfarė shkalle ėshtė ai dhe si duhet tė zhvillohet?

Partneriteti Public Privat faktikisht ėshtė njė nga mėnyrat si mund tė zhvillohet ky vend nė kėtė moment qė jemi. Arsyeja ėshtė sepse Shqipėria ka njė nivel borxhi tė caktuar rreth 70%, dhe duke pasur parasysh krizėn greke, tregu ndėrkombėtar financiar mendon qė nuk mund tė rritet mė tej. Objektivi i shqiptarėve dhe FMN-sė ėshtė qė tė ulet. Pra, nėse tregu ndėrkombėtar mendon kėshtu, nuk ka vend pėr diskutime tė tjera. Pra, nė kėtė rast si do zhvillohesh si shtet? Ose do tė rrisėsh borxhin si shtet dhe do tė investosh si shtet, gjė qė nuk e bėn dot pėr kėtė arsye, ose do tė gjesh mekanizma tė tjera tė gjetjes sė financimit. Partneriteti Publik Privat ofron pikėrisht alternative tė tjera financimi. Pra, pėr ndėrtimin e njė infrastrukture publike i jep njė kontratė njė private, i cili me anė tė kėsaj kontrate rrit financimin nė botėn financiare (bankat) dhe arrin bėn atė infrastrukturė. Pra, borxhin nuk e merr shteti, por e merr privati me anė tė kontratės sė koncesionit qė ti i jep. Nė kontratė janė tri palė: koncesionar dhėnėsi (shteti), koncesionar marrėsi (private) dhe bankat qė financon kontratėn ose jo. Nė shumicėn e rasteve kjo kuptohet si kontratė dypalėshe. Nėse njė kontratė nuk ėshtė e financueshme nga banka, atėherė ajo nuk ka vlerė. Shumica e kontratave janė dhėnė nė kėtė mėnyrė. P.sh. ėshtė dhėnė njė kontratė pėr hidrocentral, por nuk janė dhėnė paratė dhe nė momentin qė shkon te banka nuk ta pranon sepse ėshtė e pavlefshme. Nga ana tjetėr, ka gjetur njė kriter pse po e jep kėtė kontratė, sepse qė tė funksionojė kontrata private duhet ta kthejė investimin e bėrė dhe deri kur duhet tė kthehet. Pra, kėrkon tė fitosh 15-20% mbi kapitalin, qė ėshtė njė normė e pėrshtatshme pėr riskun e Shqipėerisė apo tė fitosh gjithmonė 40%. Pra, duhet pasur kujdes qė infrastruktura publike tė ndėrtohet me eficensė dhe me paratė e privatit, por mos tė jepet nė mėnyrė tė tillė qė mbasi u ndėrtua infrastruktura, privati tė pėrfitojė gjithė kohėn.

Kriza greke sa do ta dėmtojė vendin tonė sipas kėndvėshtrimit tuaj?

Asnjė se di me saktėsi sa do ta dėmtojė ose jo, por kriza greke mendoj se ka impakte negative dhe pozitive mbi Shqipėrinė. Para 4-5 viteve pėrpara se tė fillonte recesioni nė botė dhe tė fillonte dhe kriza greke, paratė e shqiptarėve nė bankat greke ishin afro 5 miliardė euro, dhe tė gjithė bankat greke nė atė kohė kėrkonin tė vinin nė Shqipėri qė tė tėrhiqnin kėtė kapital qė ishtė nė Greqi. Gjatė kėtyre 2-3 viteve shumė kapital nga Greqia ėshtė larguar, rreth 100 miliardė euro nė total, dhe ėshtė rritur fluksi i parave nė bankat shqiptare. Kjo sjell njė presion pozitiv mbi bankat dhe ambjentin tonė sepse pėr momentin Shqipėria nuk ka mė sfidėn e viteve '90 qė skishte para nėpėr banka, por ka sfidėn tjetėr se ēfarė tė bėjė me kėto depozita qė janė nėpėr banka, qė janė rreth 9 miliardė, si t'i verė nė qarkullim. Bankat pėr momentin kanė ulur interesin qė u japin depozituesve, kanė shkuar tek 1%, sepse banka duhet t'i vėrė nė qarkullim. Duke qenė se nuk i vė dot nė qarkull banka ul interesin. Shumė nga shqiptarėt qė kanė para nėpėr banka do tė vendosin nė njė moment tė caktuar se 1% nuk ėshtė frytdhėnės dhe do t'i tėrheqin paratė qė tė investojnė nė dicka. Pra, kjo do tė sjellė njė impakt pozitiv dhe do tė fillojė investimi nė Shqipėri.

Nga ana tjetėr, njė fluks i madh i parave nė Shqipėri janė nga remitancat, tė cilat kanė impakt dhe pritet qė ato tė zvogėlohen, pasi shqiptarėt qė jetojnė nė vende tė huaja, dalėngadalė kthehen nė shtetas tė kėtyre vendeve duke e parė tė ardhmen mė shumė atje sesa nė Shqipėri. Pra, ky ėshtė njė efekt negative, sepse ndoshta ekonomia shqiptare nuk ėshtė e pėrgatitur qė kėto remitanca tė ndalojnė menjėherė nė kėtė mėnyrė. Nga ana tjetėr, sfida greke sjell dhe shumė oportunitete sepse si nė Greqi dhe Itali janė rritur taksat, dhe pėr kėtė arsye investitorėt vijnė nė Shqipėri. Nėse Greqia dėshiron tė dalė nga euro, gjė tė cilėn nuk e besoj, atėherė produktet greke, tė cilat ne importojmė do tė bėhen edhe mė tė lira. Kjo do tė thotė se kosto e bizneseve shqiptare nė ēdo gjė qė ne blejmė nga Greqia do tė ulet. Kėto janė impakte disi pozitive. Impakti negativ do tė jetė njolla qė i vendos tė gjithė rajonit, duke qenė se Greqia ėshtė fqinje me Shqipėrinė. Siē e pėrmenda pjesėn e borxhit prej 70%, i cili mund tė ishte edhe mė i lartė, qė do tė thotė se ne mund tė merrnim edhe mė shumė para nė tregun ndėrkombėtar pėr tė investuar nė infrastrukturė. Ne nuk i marrim dot sepse tė gjithė janė trembur nga kriza greke.

The content of this article is intended to provide a general guide to the subject matter. Specialist advice should be sought about your specific circumstances.

To print this article, all you need is to be registered on Mondaq.com.

Click to Login as an existing user or Register so you can print this article.

 
Some comments from our readers…
“The articles are extremely timely and highly applicable”
“I often find critical information not available elsewhere”
“As in-house counsel, Mondaq’s service is of great value”

Mondaq Advice Centre (MACs)
Up-coming Events Search
Tools
Print
Font Size:
Translation
Channels
Mondaq on Twitter
 
Register for Access and our Free Biweekly Alert for
This service is completely free. Access 250,000 archived articles from 100+ countries and get a personalised email twice a week covering developments (and yes, our lawyers like to think you’ve read our Disclaimer).
 
Email Address
Company Name
Password
Confirm Password
Mondaq Topics -- Select your Interests
 Accounting
 Anti-trust
 Commercial
 Compliance
 Consumer
 Criminal
 Employment
 Energy
 Environment
 Family
 Finance
 Government
 Healthcare
 Immigration
 Insolvency
 Insurance
 International
 IP
 Law Performance
 Law Practice
 Litigation
 Media & IT
 Privacy
 Real Estate
 Strategy
 Tax
 Technology
 Transport
 Wealth Mgt
Regions
Africa
Asia
Asia Pacific
Australasia
Canada
Caribbean
Europe
European Union
Latin America
Middle East
U.K.
United States
Worldwide Updates
Check to state you have read and
agree to our Terms and Conditions

Terms & Conditions and Privacy Statement

Mondaq.com (the Website) is owned and managed by Mondaq Ltd and as a user you are granted a non-exclusive, revocable license to access the Website under its terms and conditions of use. Your use of the Website constitutes your agreement to the following terms and conditions of use. Mondaq Ltd may terminate your use of the Website if you are in breach of these terms and conditions or if Mondaq Ltd decides to terminate your license of use for whatever reason.

Use of www.mondaq.com

You may use the Website but are required to register as a user if you wish to read the full text of the content and articles available (the Content). You may not modify, publish, transmit, transfer or sell, reproduce, create derivative works from, distribute, perform, link, display, or in any way exploit any of the Content, in whole or in part, except as expressly permitted in these terms & conditions or with the prior written consent of Mondaq Ltd. You may not use electronic or other means to extract details or information about Mondaq.com’s content, users or contributors in order to offer them any services or products which compete directly or indirectly with Mondaq Ltd’s services and products.

Disclaimer

Mondaq Ltd and/or its respective suppliers make no representations about the suitability of the information contained in the documents and related graphics published on this server for any purpose. All such documents and related graphics are provided "as is" without warranty of any kind. Mondaq Ltd and/or its respective suppliers hereby disclaim all warranties and conditions with regard to this information, including all implied warranties and conditions of merchantability, fitness for a particular purpose, title and non-infringement. In no event shall Mondaq Ltd and/or its respective suppliers be liable for any special, indirect or consequential damages or any damages whatsoever resulting from loss of use, data or profits, whether in an action of contract, negligence or other tortious action, arising out of or in connection with the use or performance of information available from this server.

The documents and related graphics published on this server could include technical inaccuracies or typographical errors. Changes are periodically added to the information herein. Mondaq Ltd and/or its respective suppliers may make improvements and/or changes in the product(s) and/or the program(s) described herein at any time.

Registration

Mondaq Ltd requires you to register and provide information that personally identifies you, including what sort of information you are interested in, for three primary purposes:

  • To allow you to personalize the Mondaq websites you are visiting.
  • To enable features such as password reminder, newsletter alerts, email a colleague, and linking from Mondaq (and its affiliate sites) to your website.
  • To produce demographic feedback for our information providers who provide information free for your use.

Mondaq (and its affiliate sites) do not sell or provide your details to third parties other than information providers. The reason we provide our information providers with this information is so that they can measure the response their articles are receiving and provide you with information about their products and services.

If you do not want us to provide your name and email address you may opt out by clicking here .

If you do not wish to receive any future announcements of products and services offered by Mondaq by clicking here .

Information Collection and Use

We require site users to register with Mondaq (and its affiliate sites) to view the free information on the site. We also collect information from our users at several different points on the websites: this is so that we can customise the sites according to individual usage, provide 'session-aware' functionality, and ensure that content is acquired and developed appropriately. This gives us an overall picture of our user profiles, which in turn shows to our Editorial Contributors the type of person they are reaching by posting articles on Mondaq (and its affiliate sites) – meaning more free content for registered users.

We are only able to provide the material on the Mondaq (and its affiliate sites) site free to site visitors because we can pass on information about the pages that users are viewing and the personal information users provide to us (e.g. email addresses) to reputable contributing firms such as law firms who author those pages. We do not sell or rent information to anyone else other than the authors of those pages, who may change from time to time. Should you wish us not to disclose your details to any of these parties, please tick the box above or tick the box marked "Opt out of Registration Information Disclosure" on the Your Profile page. We and our author organisations may only contact you via email or other means if you allow us to do so. Users can opt out of contact when they register on the site, or send an email to unsubscribe@mondaq.com with “no disclosure” in the subject heading

Mondaq News Alerts

In order to receive Mondaq News Alerts, users have to complete a separate registration form. This is a personalised service where users choose regions and topics of interest and we send it only to those users who have requested it. Users can stop receiving these Alerts by going to the Mondaq News Alerts page and deselecting all interest areas. In the same way users can amend their personal preferences to add or remove subject areas.

Cookies

A cookie is a small text file written to a user’s hard drive that contains an identifying user number. The cookies do not contain any personal information about users. We use the cookie so users do not have to log in every time they use the service and the cookie will automatically expire if you do not visit the Mondaq website (or its affiliate sites) for 12 months. We also use the cookie to personalise a user's experience of the site (for example to show information specific to a user's region). As the Mondaq sites are fully personalised and cookies are essential to its core technology the site will function unpredictably with browsers that do not support cookies - or where cookies are disabled (in these circumstances we advise you to attempt to locate the information you require elsewhere on the web). However if you are concerned about the presence of a Mondaq cookie on your machine you can also choose to expire the cookie immediately (remove it) by selecting the 'Log Off' menu option as the last thing you do when you use the site.

Some of our business partners may use cookies on our site (for example, advertisers). However, we have no access to or control over these cookies and we are not aware of any at present that do so.

Log Files

We use IP addresses to analyse trends, administer the site, track movement, and gather broad demographic information for aggregate use. IP addresses are not linked to personally identifiable information.

Links

This web site contains links to other sites. Please be aware that Mondaq (or its affiliate sites) are not responsible for the privacy practices of such other sites. We encourage our users to be aware when they leave our site and to read the privacy statements of these third party sites. This privacy statement applies solely to information collected by this Web site.

Surveys & Contests

From time-to-time our site requests information from users via surveys or contests. Participation in these surveys or contests is completely voluntary and the user therefore has a choice whether or not to disclose any information requested. Information requested may include contact information (such as name and delivery address), and demographic information (such as postcode, age level). Contact information will be used to notify the winners and award prizes. Survey information will be used for purposes of monitoring or improving the functionality of the site.

Mail-A-Friend

If a user elects to use our referral service for informing a friend about our site, we ask them for the friend’s name and email address. Mondaq stores this information and may contact the friend to invite them to register with Mondaq, but they will not be contacted more than once. The friend may contact Mondaq to request the removal of this information from our database.

Security

This website takes every reasonable precaution to protect our users’ information. When users submit sensitive information via the website, your information is protected using firewalls and other security technology. If you have any questions about the security at our website, you can send an email to webmaster@mondaq.com.

Correcting/Updating Personal Information

If a user’s personally identifiable information changes (such as postcode), or if a user no longer desires our service, we will endeavour to provide a way to correct, update or remove that user’s personal data provided to us. This can usually be done at the “Your Profile” page or by sending an email to EditorialAdvisor@mondaq.com.

Notification of Changes

If we decide to change our Terms & Conditions or Privacy Policy, we will post those changes on our site so our users are always aware of what information we collect, how we use it, and under what circumstances, if any, we disclose it. If at any point we decide to use personally identifiable information in a manner different from that stated at the time it was collected, we will notify users by way of an email. Users will have a choice as to whether or not we use their information in this different manner. We will use information in accordance with the privacy policy under which the information was collected.

How to contact Mondaq

You can contact us with comments or queries at enquiries@mondaq.com.

If for some reason you believe Mondaq Ltd. has not adhered to these principles, please notify us by e-mail at problems@mondaq.com and we will use commercially reasonable efforts to determine and correct the problem promptly.